LIETUVOS RYTO TV: AR TIKRAI PADĖS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA?
Ateis laikas, kai televizija bus skaitmeninė ir šitas kanalas bus lygus su visais.
Nijolė Steiblienė apie savo darbovietės Lietuvos ryto TV perspektyvas technologijoms žengiant į priekį žurnale Žmonės (2009 m. Nr. 21).
Nors interviu kontekstas neturėjo nieko bendra su televizija, manau, kad šie žodžiai išduoda ir kanalo savininkų bei vadovų viltis.
Perfrazuojant Žmonėms išsakytą frazę – Lietuvos ryto TV dabar nėra lygi su visais todėl, kad dabar televizija Lietuvoje nėra skaitmeninė.
Lietuvos ryto TV nepopuliarumui (jos auditorijos dalis tik 2.2 proc.) pateisinti rastas atpirkimo ožys – analoginis signalo perdavimo būdas.
Pasigilinkime.
Ką rinkoje keičia televizijos skaitmenizavimas? Rinkoje atsiranda daugiau dažnių, kuriais gali būti transliuojamas televizijos signalas. Tai reiškia, kad šalia seniau atsiradusių televizijų gali atsirasti daug naujų. Tos naujos neišvengiamai perima dalį žiūrovų. Tai jaučiasi jau dabar. Bendra, suminė keturių didžiųjų televizijų dalis rinkoje jau dabar yra kur kas mažesnė, nei prieš dešimt metų. Vis daugiau atkanda kiti.
Į tų kitų lyderius taiko Lietuvos ryto TV. Tai mažas kanalas, kuriam rinkos skaitmenizavimas ir turėtų suteikti tą šansą. Tačiau, palaukite. Kai sakome mažas, galime turėti omeny daug ką – mažą auditoriją, laidų biudžetus, o pats svarbiausias komponentas – maža aprėptis. Bet atsiverčiu Lietuvos ryto TV svetainę ir matau: Šiuo metu mus gali matyti daugiau nei 90 proc. žiūrovų auditorija Lietuvoje. Mano duomenimis, tokiais skaičiais negali pasigirti, tarkim, BTV.
Tai, ką turėtų duoti skaitmenizavimas, jau pasiekta. Kas Lietuvos ryto TV trukdo rieškučiomis semti rinkos gėrybes dabar? Krizė? Krizė visur, todėl sąlygos konkuruoti – lygios.
Trukdo nepermaldaujamas distancinio pultelio dėsnis, pagal kurį vidutinis žiūrovas linkęs keliauti daugių daugiausia per pusantros-dvi mygtukų eilutes nuo viršaus. Kanalui, neįsiterpusiam tarp jų, belieka žiūrovų dėmesio trupiniai.
Dėsnį galima sulaužyti tik transliuojant didiesiems kanalams bent jau prilygstančią programą, savo ruožtu stumiamą tokios savireklaminės kampanijos, apie kurią didieji galėtų tik pasvajoti.
Programą mes matėme. Ar kas atsimena viltis, dėtas į laidas, anonsuotas pirmam Lietuvos ryto TV sezonui beprasidedant? Kiek liko tų akcentų? Vėliavnešys Reporteris, kas dar? Dar viena kita laida, atkeliavusi iš didžiųjų kanalų jau ne geriausioje savo formoje. Jei ji kada nors buvo… Didžiųjų vadai, įtariu, atsikvėpė lengviau, kad kokio Super L.T. nereikėjo išprašinėti lauk, pykstantis su šalies nepriklausomu…
Nepaneigsi. Lietuvos ryto TV stengėsi padaryti pramogiškai informacinę televiziją. Informacijos daug. Kartais ne į gylį, o į plotį. Todėl ir matome Reporteryje keturiskart ilgesnes medžiagas, nei reikia. Kokybiška TV informacija yra brangus daiktas. Reikia daugiau ir reporterių, ir technikos. Andriaus Kavaliausko balso charizma laidos neišveš.
O netvarka tinklelyje? Kaip žiūrovas gali žiūrėti laidas, jei jos kas antrą mėnesį be jokios priežasties perstumiamos, kaip choleriškos prigimties šeimininkės baldai. Toks įspūdis, kad galvos Lietuvos ryto TV tinklelyje nesimato. Bet kur jau… Galvų ten daug. Gal net per daug. Bet kai pati svarbiausia tampa pernelyg dominuojanti, mažesniosioms patogu gyventi jos šešėlyje.
Su savireklama Lietuvos rytas galėjo pakliūti į savo paties paspęstus spąstus. Atrodo, kad čia turėjo būti jo didysis pranašumas – natūrali sinergija. Mažasis telekanaliukas, prisiglaudęs prie didžiojo brolio, minta šio syvais. TV antena paskelbia visiškai neįmanomas, bet Lietuvos ryto TV labai geistinas tiesas – kad Andrius Kavaliauskas tapo geriausiu laidų vedėju, kad… daug tų kad. Tarsi kaip kadais žiūrovai dar tiki viskuo, ką parašė laikraštis.
Klaidingas verslo planas – didysis brolis pasirodė nesąs toks stiprus, kokiu dar daug kas jį laiko. Laikas eina, kyla visokie internetai, raumenys glemba.
Parama mažajai ataugai, deja, nebuvo veiksminga.
Pravartu būtų sulaukti geresnių žinių ir iki skaitmenizacijos.
Naivu tikėtis, kad didieji kanalai sėdės sudėję rankas ir atėjus skaitmeninės televizijos erai. Nesvarbu, kas bus minkoma – distancinis pultelis ar pelė – žiūrovas LNK, TV3, BTV ar LTV rinksis dažniau, nei kitus.
Įprotis yra įprotis.
“Kaip žiūrovas gali žiūrėti laidas, jei jos kas antrą mėnesį be jokios priežasties perstumiamos, kaip choleriškos prigimties šeimininkės baldai.”
Ta cholerikė-Jakilaitis:)
Pastaruoju metu, panašu, jau ne tik jis.
Blogai ten. Kitur irgi blogai, bet įprotis gelbėja
Aciu uz straipsni, pakankamai protingos mintys issakytos.
Labai taikliai
ateitis nera visai aiski.
“Mano duomenimis, tokiais skaičiais negali pasigirti, tarkim, BTV.”
Skiedalai.Visus “lietuviškus” kanalus gali matyti tiek pat žiūrovų,nesvarbu ar tai būtų BTV,Lietuvos ryto TV ar SPORT1,ar kt.
Na ne. Ne visus.
Perskaičiau ir susimąsčiau, ką gi aš žiūriu per rytoTV, ogi nieko… Prisimenu tik tą politinę laidą, kur sekmadinieniais vakare būna ir tą gana angažuotą laidos vedėją (neprisimenu net laidos pavadinimo) :). Trūksta įdomių laidų, filmų ar serialų, kurie sudomintų ir užkabintų.
Steiblienė turėjo omeny, kad kanalai bus lygūs tik tada, kad Lietuvoje 2012m išjungs analoginius siųstuvus… Kai visa provincija (ir ne tik) bus priversta pirkti Galos priedėlius ar Viasato bliūdus. LRyto Tv skelbiamas 90 proc. pasiekiamumas tinka tiems kas jau “skaitmenizavosi”. Realiai senu geru analoginiu būdu ji matoma tik aplink Vilnių, Kauną ir Alytų, to net negalima lyginti su TV1 ar TV6, kuriuos analogu retransliuoja Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ką jau sakyti apie tikrus nacionalinius LTV, TV3, LNK, BTV su jų visą Lietuvą dengiančiu analoginių siųstuvų tinklu… Kitas niuansas – auditorijos tyrimas TV metrais. Kiek teko girdėt, jie berods tiria tik “analoginius” žiūrovus. Kas link LRyto TV programos, tai čia taip, – be komentarų… Stumdo kaip nori ir kada nori. Filmai antrarūšiai, serialai tokie pat, arba jau n kartų rodyti. Net ir per kitus kanalus. Su savireklama irgi ne kas… O šiaip laukiu 2012m, bus idomu stebėti kaip tada dalysis šis pyragas. Bet ką gali žinoti, žiū vėl kokia krizė kam koją pakiš…