TV3 “LIETUVOS GARBĖ”: SOLIDARIAI PAAŠAROČIAU NEBENT DĖL REITINGŲ…
Lietuvos garbė © TV3
Nors LTV ir galėtų pagrįstai ginčytis, bet, dėliojant šventinės programos įvykius, vis dėl to pagrindiniu akcentu laikyčiau TV3 Lietuvos garbę, o ne visuomeninio transliuotojo proginę programą, skirtą kovo 11 dienos renginiams.
Ne tik todėl, kad septynių valandų trukmės Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirta LTV programa žiūrimumu ženkliai pralaimėjo eiliniams komercinių televizijų filmams, bet ir dėl to, kad nieko toje programoje inovatyvaus nepastebėjau. Įprastinė formulė – Seimo posėdis, vėliavų pakėlimas, mišios – visa tai apkaišyta dokumentiniais filmais. Programa, reguliariai sutraukianti 2-4 procentus Lietuvos populiacijos, šį kartą rinko 2.8 (duomenys iš TNS), kas yra kažkur apie 80-90 tūkstančių gyventojų.
Palyginkime su Lietuvos garbe – šios reitingas penktadienį buvo 11.1% – arba gerokai virš 300 tūkstančių. Tiesa, vakare…
Lietuvos garbė yra svarbus reiškinys TV3 televizijai. O gal greičiau – jos naujienų tarnybai. Priminsiu istoriją – pati žiniškiausia televizija istoriškai Lietuvoje visuomet buvo LTV. Tai yra taip natūralu, kad dėl to nematau prasmės aušinti burnos. Dabartinės LNK pirmtakės Litpoliinter TV pirmojo darbuotojų trisdešimtuko, po to organiškai perėjusio į LNK, bet neišėjusio iš Lapių erdvės, gretose buvo Darius Lukoševičius ir Nemira Pumprickaitė, kurių dėka atsirado LNK Naujienų tarnyba, iš pradžių sukusi “Ryto ratą”, o po to, jau LNK ribose, apie 1996 metus (tiksliai neatsimenu – gal pataisys suinteresuotieji asmenys) atsirado ir reguliarios geriausiu žiūrimumo laiku rodomos žinios.
TV3 tuo metu rodė Santa Barbarą. Po to rodė kitą Santa Barbaros sezoną – kitas 300 serijų. Manau, Jūs patys galite spėti, ką TV3 rodė dar po to. Esate visiškai teisūs – TV3 rodė dar 300 Santa Barbaros serijų!
O vėliau atėjo laikas, kai TV3 kanalui nebuvo kaip likti kitiems už nugaros, televizija metėsi į autorinių laidų srautą ir Pelenė virto karalaite.
Įsikūnijusi į Marių Veselį.
Šios Žinios iš karto iš visų išsiskyrė. M. Veselis netgi pačius liūdniausius įvykius – kraupias avarijas, žmogžudystes, pasaulines katastrofas pristatydavo su plačia, jaunatviška šypsena.
Jeigu LTV ir LNK žinios buvo tikrių tikriausias hard‘as – čia dirbantys žurnalistai labai įtartinai ir akademiškai žiūrėjo į bet kokius nukrypimus nuo formato tyrumo, tai TV3 kanalui, panašu, jau nuo pat pirmosios minutės į tai buvo nusispjaut. Čia analizę visuomet keitė emocija, rimtą informacijos pateikimą – paviršutiniškas lengvumas.
Didesniajai žiūrovų masei tai labai patiko.
Jau po poros metų TV3 Žinios tapo labai populiarios, o gal ir populiariausios, tačiau taip vadinamo intelektualinio elito sluoksniuose į jas buvo žiūrima su lengva ironija: LNK ir LTV, – taip, tai oficialu, o štai TV3, – na, kaip, spalvinga, gražu, bet patikimumas toks, kaip čia pasakius...
Tai, aišku, tik uagadugu , Burkina Faso nepriklausomo tinklaraščio hipotezė, nepatvirtinta jokiais oficialiais dokumentais, bet, įtariu, jog tikroji Lietuvos garbės genezės priežastis prieš šešis metus ir buvo bandymas nusipurtyti tą nemalonią aurą.
Šių metų Lietuvos garbės renginys pagal savo vizualumą priklauso labai didelių šou Lietuvos mastu kategorijai.
Didelė studija, daug garbių svečių, prabangios dekoracijos, specialiai šiai progai sukurti koncertiniai žvaigždžių ansambliniai pasirodymai, turtingas apdovanojimų fondas. Jautėsi didelis biudžetas.
Tai – išorinė prabanga. Bet ne mažiau svarbi renginio siužetinė konstrukcija. Ją vėl pavadinčiau emocine. Apie kiekvieną herojų padarytas ilgas ir ašaras spaudžiantis reportažas, kurį seka laureato pasirodymas scenoje, garbių žmonių ir TV3 veidų sveikinimai, bei specialiai jam dedikuota daina. Visa tai permušinėjama montažiniais įkirtimais su garbių svečių akimis, sklidinomis ašarų.
Tai kartojasi tiek kartų, kiek yra apdovanojimų kategorijų – vienu žodžiu, jautresni žiūrovai turėjo galimybę ne kartą traukti nosinę.
Keturių valandų solidus šou – šį kartą montuotas, o ne tiesioginė transliacija, prie kurių mus jau baigia įpratinti TV3.
Tiek apie patį šou, o dabar dar apie pridėtines vertes. Jau audžiau sąmokslo teoriją apie Lietuvos garbės atsiradimo tikrąsias priežastis, o pastarąją laidą pasižiūrėjęs negaliu atsikratyti įtarimo, kad dabar Lietuvos garbė jau daugiau dirba pačios televizijos taip vadinamo svorio įgijimo visuomenėje tikslams.
Pirma dama, labiausiai eksponuota Lietuvos garbėje buvo Prezidentė, kuri tarė savo sveikinamąjį žodį ir užėmė vietą už vieno stalo su TV3 vadove Laura Blaževičiūte ir jos vyru.
Beje, Prezidentė TV kanalo – žiūrėjimo lyderio bangomis dešimties minučių intervale buvo labai ryški du kartus – prieš pasirodydama Lietuvos garbėje, ji davė ekskliuzyvų interviu TV3 televizijai iš Briuselio šios Žinių laidoje.
TV3 pavyko suburti į vieną krūvą vienam tikslui vienas kitam dygių užuominų viešoje erdvėje negailinčias Ekscelencijas – D. Grybauskaitę ne kartą kritikavęs ir šios atgal špilkuotas Valdas Adamkus buvo TV3 suburtos Lietuvos garbės apdovanojimų komisijos narys ir renginyje dalyvavo kartu su žmona.
Pritrūko vietos kitiems politikams – TV3, sukvietusi prezidentinio kalibro asmenis, kitų politikų nelaikė savo dėmesio vertais.
Tiesa, čia nepritrūko kitų kultūros, religijos ar patarinėjimo šviesulių – Prezidentei iš kairės sėdėjo dainė Veronika Povilionienė, o iš dešinės – D. Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys. Kiek toliau matėme madingąjį kunigą Ričardą Doveiką ir kino režisierių Arūną Matelį.
Tačiau, nepaisant viso turinio turtingumo, be viso to, ką apie jį rašiau, dar ir gausiai dainomis išpuošto Deivydo Zvonkaus vadovaujamo Telšių choro, TV3 vargu ar džiaugiasi laidos reitingais.
Jie yra tik 11.1 procento, kai, palyginimui, prieš savaitę, čia pat, penktadienį parodyti žymiai kuklesni LNK Lietuvos metų moters 2011 apdovanojimai surinko lygiai tiek pat.
Dar labiau nelauktas rezultatas intervale 19.00-20.35, kur nepalyginamai mažesnio užmojo Tu gali. Savaitės dvikova su Lietuvos garbe kovojo, kaip lygi su lygia, pralaimėdama tik 9.7: 10.2.
Na, bet, kaip bebūtų – tų pridėtinių verčių prisimedžiota sočiai. Ilgam pakaks.
„Tiesa, čia nepritrūko kitų kultūros, religijos ar patarinėjimo šviesulių – Prezidentei iš kairės sėdėjo dainė Veronika Povilionienė, o iš dešinės jos patarėjas Linas Balsys.“
Iš šio sakinio suprantu, jog D. Grybauskaitei iš dešinės sėdėjo V. Povilionienės patarėjas.
Beje, žiūrėjau informaciją apie „Santą Barbarą“. Iš viso buvo 1 sezonas, o ne keli po 300 serijų.
Ačiū, Artūrai, dėl Povilionienės – taisausi. O Santa Barbaros iš viso buvo dešimt sezonų, kas yra kažkur apie 3 tūkst. serijų.
Kiek žinau, tokie serialai neturi sezonų. T.y., jie rodomi vieną ilgą sezoną. Nebent neoficialiai buvo skirstoma sezonais.
Kai kur radau parašyta, kad buvo parodytos 2137-ios „Santos Barbaros“ serijos.
Radau parašyta apie sezonus. Tačiau jų buvo 9.
Bet dabar nediskutuokime apie tą serialą.
TV3 ėmė kurti žinias ne iš mandrumo, o todėl, kad pagal RTK reikalavimus TV kanalas privalo kurti žinių laidą, o ir visaip tarnauti visuomenei, kitaip negaus dažnio arba jis bus atimtas. Tokia praktika yra visose civilizuotose šalyse.
Žinios buvo jaunatviškai lengvabūdiškos, nes jas kūrė bemoksliai saviveiklininkai, maždaug kaip kokį mokyklos sienlaikraštį ar videodienoraštį, nes profesionalai nėjo dirbti į tokią žemo lygio TV, beje jie ten ilgai ir nebuvo pageidaujami. Berniuko Veselio subrendimas tokioje aplinkoje yra fenomenalus, nes formaliai tam nebuvo jokių prielaidų.
o kaip televizijoms sekesi ilgaji savaitgali?
Rašau po gabalėlį, Gafa. Nedarau apžvalgų.
Labai taikliai pasakyta. Dar ir nu dienom tuom galima isitikinti.
“LNK ir LTV, – taip, tai oficialu, o štai TV3, – na, kaip, spalvinga, gražu, bet patikimumas toks, kaip čia pasakius…”
Nenoriu veltis į diskusiją, bet pasidalinsiu savo prisiminimais… Mano giminėje (o joje pasitaikė visokio plauko menininkų, akademikų, darbo liaudies atstovų, studentų ir kitokio plauko patriotų) dažniausiai vakaro programą sudarydavo visų kanalų žinios. Vien tam, kad būtų galima susidaryti realų vaizdą, kas dedasi šalyje, kad kitą rytą būtų peno diskusijai “prie kavos”. Taigi, LTV žinios buvo žiūrimos ir vertinamos dėl – o stebukle, dėl užsienio naujienų, kurie kontrastuodavo su rusiškų kanalų pranešimais (CNN, BBC irgi buvo žiūrimi, bet dėl ribotų anglų kalbos žinių nelabai priimtini vyresniajai kartai). Vietinės naujienos, susidariusiu maniškiu vertinimu – tai “padlaižiavimas valdančiai daugumai”. LNK žinios buvo “nepriklausomos nuo valdančiosios daugumos”, bet nepriimtinos dėl savo kairiškumo… TV3 žinios – vienintelės objektyvios žinios, “nešančios vakarietišką tradiciją” dar nuo Bačkauskaitės laikų (lygtais tokia pavardė). Taigi, tas objektyvumo potyris grynai subjektyvus.
Na, štai, kokia nuomonių paletė – nuo Nidos iki Manto. Tiesa, Mantai, objektyvumo dėlei nėra kaip nepastebėti, kad prie Baškauskaitės Žinių dar apskritai nebuvo.
uagadugu, nesigilinsiu, ar tikrai nebuvo žinių prie Bačkauskaitės (pats tikrai jau nebepamenu, o iekoti neketinu – belieka tik patikėti), tačiau pridursiu dar, kad pastaroji persona ir jos įtaka televizijos kaip žanro (taip, taip – televizijos kaip žanro) formavimuisi, “vakarietiškos žiniasklaidos įvaizdžio kūrimui” ir t.t. bent man prašosi išsamesnės analizės šiandieniniame krivickiniame kontekste…
Šiaip bent man ir daugeliui kitų pažįstamų jaunesnės ir viduriniosios kartos (nors gal jau reikėtų sakyti vidurinės ir vyresniosios) televizijos žiūrovų pastaroji persona įsiminė labai ryškiai ir josios buvimo čia istorija išaugo į praktiškai kosmogoninį mitą apie televizijos gimimą pagal visas gražiausias hesiodines tradicijas.
ne i tema: http://verslas.delfi.lt/Media/tv3-prasymu-teismas-arestavo-be-tabu-ir-ko-turta.d?id=43120805
Bet tai žiū, “Tu gali’ nėra tokia jau ir prasta, kad net su “Lietuvos garbe” pakovojo šitaip.